Dalia:
Aš turėjau impozatišką prosenelę, kuri į Vokietiją nebėgo, nes ten nėra grietinėlės! Todėl Sibire virti įsiprašė, kad vėl gi nuo pieno jąją graibyti galėtų. O prosenelis turbūt ją mylėjo, nes kai Sibiran vežė, nesutiko iš vagono bėgti, nes kitame buvo žmona su dukrele ir savo aistra.
Prosenelio taip ir nemačiau, nes vagono pabaigoje jį šūvis rado. O su prosenele grožėdavausi suknelėmis nuotraukose iš Amerikos, gi kiti Vokietijon pabėgo, jiems grietinėlės netrūko.
O ji impozantiška ir liko. Kalėjime iš duonos trupinių mažus batukus lipdydavo ir pajacus siūdavo, nes tiesiog ėmė ir prisipažino, kad iš Sibiro pabėgo. Ją ten galų gale ir grąžino.. O močiutė už pelenę pas gimines liko.
Kai Lietuvon pargrįžo, tai bijūnų puokštes klebonams po kojomis klodavo, lotyniškom sentencijom pagražindama. Ir pieniškas dešreles močiutės vestuvių baliui virė. Prie iš Amerikos atsiųstos suknelės ir pakeliui nusilaužtų alyvų.
Sena pasimirė. Dar spėjau išmokti, kad pietūs susideda iš 1, 2, 3: sriubos, pagrindinio patiekalo ir deserto. Ne kitaip! Ir nuotraukų jos su proseneliu liko. Senų, didelių, per visus sibirus nepradangintų.. Ir niekas nesistebi, kad ta koketiška moteris su uždegta cigarete nuotraukoje, atrodanti lyg kokia aktorė, o ne teisės studentė – nebėgo. Dėl grietinėlės.
Taipogi ruošiamės savaitgalį filmuoti pristatomąjį video. Galiu parodyt šiek tiek pasiskolintos įrangos. Dėkoju savo kolegom VUŽK (Vilniaus Universiteto Žygeivių klubas), kad paskolino laipiojimo įrangos
ir Algirdui Tamašauskui fizikui ir geram draugui už kameros paskolinimą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą