Four students, one road, two months of wilderness...
______________________________________________
We are four students from Lithuania aiming to travel to Baikal and to document the journey in a series of films. In 1941 and 1945-1953 when Lithuania was under occupation by the Soviet Union, many Lithuanians were deported to Siberia. They dreamed of returning to Lithuania, but were not allowed. Having grown up in an independent country with stories about Siberia and their countrymen in exile, younger generations of Lithuanians dream of visiting Siberia. We want to find out for ourselves the true history and to show that it can be not only lamented but also explored, discovered and understood.
pirmadienis, liepos 11, 2011
Kelionės data
Atidėsim kitiems metams. Automobilis baigtas remontuoti ir ryt išvažiuos į Krymą kartu su mumis :)
antradienis, gegužės 24, 2011
Generalinis informacinis rėmėjas
Taigi turime generalinį informacinį rėmėją ,,15min"!
Jie mums padės:
1) Rašyti straipsnius, platinti informaciją susijusią su mūsų projektu
2) Straipsniuose dėti nuotraukas ir video iš mūsų kelionės
3) Paleisti 'banerį'
4) Bendradarbiavimą su gazas.lt ir autoplius.lt
Mes jiem pažadam:
1) Foto/video medžiagą
2) Tekstus straipsniams
3) Dienoraščio pildymą
4) Reklamos platinimą ant automobilio ir stovyklavietėse
antradienis, gegužės 17, 2011
Diena be vardo
Kolkas mum sunkiai sekasi. Neužtenka dar pinigų ant kuro.
Taipogi neturim padangų kelionei.
Šią savaitę mašina jau turėtų stovėt ant visų 4 ratų.
antradienis, gegužės 10, 2011
Padėkos
Ačiū, Domai Markevičiau,
Dėkoju Mindaugui Daniui,
Ačiū ir Rimantui Slegeriui,
Dėkui ir tau, Aurimai!
Lauksime ir daugiau geraširdžių žmonių : )
pirmadienis, gegužės 09, 2011
Savaitgalio žygelis
Dalia su Laura ėjo pėščiomis nuo Rūdiškių iki Pamerkių traukinių stotelės (~20km) Susitikom tik vėlai nakti. Permiegoję ant gražaus Merkio kranto išėjom į miškus pasivaikščiot. Nuėjom dar ~20km.
Vytautas ir Dalia
Vytautas plaukia per upę daryt kuprinėms ir daiktams perkėlą
Keliama manta
Laura
Aš (Paulius)
Ėjom per pelkes, kalvas, bruzgynus, miško takelius, buvo labai smagu ir grįžom į stovyklavietę 23,18 sekmadienio vakare, išsivirėm skanios grikių košės ir patraukėm į Vilnių.
Taigi laikas grįžti prie darbų!
trečiadienis, gegužės 04, 2011
Graži lietinga diena
Vakar su keliais draugais laimėjom Matematikos ir Informatikos fakulteto organizuojamose orentacinio varžybose. Manau tai geras ženklas mūsų kelionei.
Ilgai lauktas kickstarter jau paleistas:
http://www.kickstarter.com/projects/537843066/lithuania-siberia-and-dreams-a-documentary-film-pr?ref=recently_launched
Labai dėkojame žmonėms, kurie padarė pradžią kickstarteriui:
Audrius Zujus, Rytis Masiliūnas, Lukas Sveikata, Justas Jaskonis
Čia aš, bedarantis oro padavimą varikliui:
Dar Dalia parašė gražų tekstą kuriuo norėtume pasidalinti ir su jumis:
Esu Dalia Vitkutė, susiejusi Sibirą su svajonėmis ir noriu šią poziciją apginti.
Svajonės su Sibiru siejasi tiesiogiai – jeigu lietuviai nebūtų svajoję iš Sibiro sugrįžti į Lietuvą, turbūt ir būtų negrįžę, pasidavę. Viena iš mano močiučių buvo vos penkerių, kai ištrėmė visą šeimą – ji augo Sibire, o aš su jos pasakojimais apie jį. Kiti mano seneliai Taljanuose susituokė, o prosenelis buvo partizanų vadas. Neturiu jokių iliuzijų, kad kas nors iš viso to buvo lengvo ar prilyginamo svajonėms. Tačiau vienintelis būdas, kaip aš dabar sugebu suvokti, kodėl jie nepasidavė, yra tai, kad jie tikėjo savo svajonėmis: apie laisvą Lietuvą, apie geresnę ateitį vaikams ir anūkams, apie lengvesnį rytojų.
Iš kitos pusės mes, jaunoji karta, bent dalis mūsų, svajoja nors kartą aplankyti Sibirą. Mes apie jį daug girdėjome, bet jis labai tolimas ir nesuprantamas. Norisi patiems pamatyti, pajusti, įvertinti. Mes gerai suvokiame vakarietišką gyvenimą, o gyvenimo Sibire mes nebegalime įsivaizduoti, nors būtent jis nulėmė, kokie mes esame dabar.
Paskutinis svarbus aspektas yra svajonių pildymas. Mūsų seneliai ir proseneliai nesėdėjo rankų sudėję, jie siekė to, ko norėjo ir patysviską susikūrė. Užaugusi su tokiais pavyzdžiais panosėje aš irgi tikiu, kad nereikia laukti, o imti pačiam pildyti savo svajones. Man labai svarbu ir kitiems parodyti, kad žodis “svajonė” nebūtinai reiškia nepasiekiamą ir nesvarbų dalyką ir kad tai nėra lengvai ir be aukų gaunama, bet užtat fundamentalu. Jeigu nieko nedarysi, nieko ir neturėsi.
Mūsų kelionės filosofinis tikslas ir yra patyrinėti, kas darosi su svajonėmis: ar galima svajoti, kai sunku; kaip jaustis, kai svajones atima; ar jos susijusios su nepasidavimu; ką svajoja ir ko nebesvajoja likę; kaip elgiamasi, kai svajonė neišsipildo ir t.t.
Manau, kad tik iš tokios kelionės galima parsivežti įrodymų ar paneigimų, kad Sibiras, svajonės ir nepasidavimas yra susiję.
Taigi, iki ryt : )