Vakar su keliais draugais laimėjom Matematikos ir Informatikos fakulteto organizuojamose orentacinio varžybose. Manau tai geras ženklas mūsų kelionei.
Ilgai lauktas kickstarter jau paleistas:
http://www.kickstarter.com/projects/537843066/lithuania-siberia-and-dreams-a-documentary-film-pr?ref=recently_launched
Labai dėkojame žmonėms, kurie padarė pradžią kickstarteriui:
Audrius Zujus, Rytis Masiliūnas, Lukas Sveikata, Justas Jaskonis
Čia aš, bedarantis oro padavimą varikliui:
Dar Dalia parašė gražų tekstą kuriuo norėtume pasidalinti ir su jumis:
Esu Dalia Vitkutė, susiejusi Sibirą su svajonėmis ir noriu šią poziciją apginti.
Svajonės su Sibiru siejasi tiesiogiai – jeigu lietuviai nebūtų svajoję iš Sibiro sugrįžti į Lietuvą, turbūt ir būtų negrįžę, pasidavę. Viena iš mano močiučių buvo vos penkerių, kai ištrėmė visą šeimą – ji augo Sibire, o aš su jos pasakojimais apie jį. Kiti mano seneliai Taljanuose susituokė, o prosenelis buvo partizanų vadas. Neturiu jokių iliuzijų, kad kas nors iš viso to buvo lengvo ar prilyginamo svajonėms. Tačiau vienintelis būdas, kaip aš dabar sugebu suvokti, kodėl jie nepasidavė, yra tai, kad jie tikėjo savo svajonėmis: apie laisvą Lietuvą, apie geresnę ateitį vaikams ir anūkams, apie lengvesnį rytojų.
Iš kitos pusės mes, jaunoji karta, bent dalis mūsų, svajoja nors kartą aplankyti Sibirą. Mes apie jį daug girdėjome, bet jis labai tolimas ir nesuprantamas. Norisi patiems pamatyti, pajusti, įvertinti. Mes gerai suvokiame vakarietišką gyvenimą, o gyvenimo Sibire mes nebegalime įsivaizduoti, nors būtent jis nulėmė, kokie mes esame dabar.
Paskutinis svarbus aspektas yra svajonių pildymas. Mūsų seneliai ir proseneliai nesėdėjo rankų sudėję, jie siekė to, ko norėjo ir patysviską susikūrė. Užaugusi su tokiais pavyzdžiais panosėje aš irgi tikiu, kad nereikia laukti, o imti pačiam pildyti savo svajones. Man labai svarbu ir kitiems parodyti, kad žodis “svajonė” nebūtinai reiškia nepasiekiamą ir nesvarbų dalyką ir kad tai nėra lengvai ir be aukų gaunama, bet užtat fundamentalu. Jeigu nieko nedarysi, nieko ir neturėsi.
Mūsų kelionės filosofinis tikslas ir yra patyrinėti, kas darosi su svajonėmis: ar galima svajoti, kai sunku; kaip jaustis, kai svajones atima; ar jos susijusios su nepasidavimu; ką svajoja ir ko nebesvajoja likę; kaip elgiamasi, kai svajonė neišsipildo ir t.t.
Manau, kad tik iš tokios kelionės galima parsivežti įrodymų ar paneigimų, kad Sibiras, svajonės ir nepasidavimas yra susiję.
Taigi, iki ryt : )
Brangieji blūditoriai žemai lenkiamės kurie buvo ištremti į Sibirą ir kurie padėjo kaulelius toli nuo Lietuvos. Kad Jie svajojo tai čia visiems aišku. Tik prie ko jus su savo kreizinėm svajonėm. Kai žmogui sunku - jis nebesvojoja o veikia. Mergužėlės pradės svajoti, kai tik įkas primoji Sibiro erkė. Įsivaizduoju, kokios galvon
AtsakytiPanaikintisvajonės ateis apie Lietuvą. Kai pasens Dalia galės pasakoti anūkams iš Lietuvos kokios svajonės užvaldė kad pasiekt Lietuvą.
Encefalitinis svajoklis